Sugauti gyvenimo žuvį veža svetur

NIJOLE DVARIONAITE

Žūklės turus svečiose šalyse organizuojanti klaipėdiečiu UAB „Kuržuvis“ šį verslą laiko viena iš perspektyvių turizmo rūšių. Įmonės vadovas įsitikinęs – kol Lietuvoje nebus tinkamos žūklės turizmo infrastruktūros, tol lietuvaičius vilios žvejyba svetur, kur galima tikėtis už save didesnio laimikio.

„Mūsų žūklėse nesiekiama pagauti kuo daugiau žuvų – rengiame keliones, kad žmonės patirtų ypatingą įspūdį. Paprastai važiuojama pagauti vieną žuvį, kurią drąsiai galima vadinti gyvenimo laimikiu. Juk Lietuvoje nėra galimybių sugauti nuo 50 iki 100 kg sveriančio šamo, kurio ilgis viršija žmogaus ūgį“, – su užsidegimu apie rengiamus žvejybos turus kalba Gintaras Šilinskas, UAB „Kuržuvis“ direktorius, kuriam šį verslą padiktavo hobis.

Ispanijos trauka

Daugiausia „Kuržuvis“ grupes veža žvejoti į Ispaniją, kurioje ir vilioja įspūdingi laimikiai. Taip pat kartą per metus organizuoja lietuvių grupę dalyvauti Švedijoje vykstančiame Europos lydekų gaudymo čempionate, o šią vasarą pirmąkart žvejus veš i Aliaska.

„Prie išvykos pirmiausia reikia pačiam prisiliesti ir išbandyti, ką patirs turistas, nes kiekviena šalis pasižymi sava specifika. Tad visada pirmiausia pats viską išbandau, o tik po to vežu grupes. Reikia atsižvelgti ir i lietuvišką mentalitetą. Pavyzdžiui, žvejyba Meksikoje ir Portugalijoje nepasiteisino“, – sako p. Šilinskas.

Maždaug aštuonių žmonių grupės žvejoti Ispanijoje pradedamos sudarinėti prieš pusmetį. Nors didysis sezonas prasideda nuo balandžio, jau dabar sukomplektuotos beveik visos grupės.

„Šiuo metu jau aišku, kad šią vasarą žūklės vyks tris mėnesius – kiekvieną savaitę nuo balandžio iki liepos. Daug kas netiki, kad Ispanijoje įmanoma žūklė, bet tai yra tam nuostabiai tinkanti šalis. Kiek žinau, daugiau ne viena įmonė neveža turistų žūklauti i Ispanija, tad konkurentų neturime, turbūt pirmieji rengsime žvejybą ir Aliaskoje. Stengiamės nelįsti i kitų įmonių geografinius žūklės plotus“, – tvirtina p. Šilinskas.

Įmonė turistus aprūpina visa specialia įranga, pasirūpina apgyvendinimu ir kitais poreikiais. Savaitė tokios pramogos Ispanijos Ebro upėje žmogui kainuoja 3.000 Lt.

„Važiuoja žūklauti nebūtinai užkietėję žvejai, kitiems tai būna pirma žvejyba, bet dažniausiai – ne paskutinė. Būna, kad grupėse yra tarpusavyje nepažystamų žmonių, bet po žūklės visi išvažiuoja tapę draugais – bendras interesas suvienija. Juk vienas su vos ne didesne už patį žuvimi nesusitvarkysi. Didžiausias darbas ne tas, kad žuvis užkibtų, o ją išlaikyti ir ištempti ant kranto. Svarbu nepamesti sveiko proto, kai užkibusi žuvis pradeda vaikyti po upe ir neretai priverčia pamiršti visus žvejybos įgūdžius“, – ekstremalios žvejybos ypatumus aiškina p. Šilinskas.

Lietuvių Ispanijoje pasiektas rekordas – 118 kg sveriantis, 2,42 m ilgio šamas. Dviejų žmonių grumtynės su milžiniška žuvimi ir kelionė iki kranto užtruko tris su puse valandos.

Perspektyvu

„Manau, kad ši turizmo rūšis tarp lietuvių populiari dar bus ilgai. Viena vertus, pavasarį išsiilgę kitokios nei poledinė žūklė, lietuviai neturi daug alternatyvų. Nematau pas mus sterkų ar lydekų turų perspektyvų. Antra vertus, Lietuvoje nėra tinkamos žūklės turizmo infrastruktūros“, – svarsto p. Šilinskas.

Jo manymu, žūklės turizmo poreikis ateityje dar laibiau didės.

„Lietuvoje yra daugybe kaimo turizmo sodybų prie vandens telkiniu, tačiau jos geriausiu atveju tik pasiūlo pasiplaukiojimą valtimis. Keista, bet niekas nemato, kad žūklės turizmas galėtų sukurti pridėtinę vertę kaimo turizmui“, – stebisi p. Šilinskas.